85-640-9999Transporto draudimas yra populiarus ir kasdienis produktas, tačiau daugybė klientų net ir šiandien ateidami apsidrausti turi klaidingų įsitikinimų. Raudoni automobiliai labiau vilioja vagis, Vilniuje draustis dvigubai brangiau nei Šilutėje, – tokie ir panašūs mitai trukdo klientams suvokti, kas iš tikrųjų lemia draudimo įmokų dydį ar išmokos sąlygas.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertai pristato dažniausiai girdimus mitus apie transporto draudimą ir paaiškina, kurie iš jų klaidingi, o kuriuose yra dalelė tiesos.

  1. Vyresni vairuotojai moka didesnes draudimo įmokas

Viešojoje erdvėje dažnai tenka išgirsti neigiamus pasisakymus apie vis dar vairuojančius senjorus. Tačiau draudikai, skaičiuodami riziką, nedaro prielaidos, kad vyresni vairuotojai daro daugiau avarijų. Jiems yra taikoma ta pati kainodara kaip ir jaunesniems žmonėms. Atvirkščiai, kuo vyresnis vairuotojas, tuo jis yra atsargesnis, turi daugiau patirties, o dažnai ir geresnę draudimo istoriją, kas gali nulemti mažesnes draudimo įmokas klientui.

„Statistiškai vyresni vairuotojai moka mažesnes įmokas, o jauni – didesnes, tačiau tai susiję ne su amžiumi, bet su turima informacija apie šio vairuotojo draudimo istoriją. Neretai vyresni žmonės nori, kad jų draudimas galiotų ne tik jiems, bet ir jų vaikams ar anūkams, kurie kartais vairuoja senelių, tėvų automobilius. Tokiu atveju kaina vyresniems žmonėms gali būti brangesnė, nes įmokos bus skaičiuojamos atsižvelgiant į faktą, kad automobilį naudos ir nepatyrę vairuotojai“, – teigia Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.

  1. Moterims transporto draudimas brangesnis nei vyrams

Lytis, kaip ir amžius, savaime nei brangina nei pigina draudimo išmokų – moterims ir vyrams yra taikomos tokios pat draudimo sąlygos. Tačiau dažnai skiriasi vyrų ir moterų automobilių pasirinkimas.

„Pastebime, kad dailiosios lyties atstovės yra praktiškesnės: jos dažniau renkasi nedidelio variklio tūrio automobilius, kurie nėra galingi. Vyrai už draudimą dažnai sumoka brangiau todėl, kad renkasi galingesnius, daugiau rizikos kelyje sukeliančius automobilius“, – teigia T. Nenartavičius.

  1. Kuo daugiau autoįvykių padaro vairuotojas – tuo brangesnis jos draudimas

Teoriškai po draudžiamojo įvykio draudimas turėtų bent jau nepigti, tačiau realybėje pasitaiko įvairių situacijų. Draudimas ekonominiu požiūriu yra toks pat produktas kaip ir kiti, jo kainodara gali svyruoti dėl infliacijos, regiono aplinkos, draudimo rinkos tendencijų, verslo strategijos ir kitų dalykų.

„Iš vienos pusės, eismo įvykis gali paveikti turimą drausmingumo istoriją ir pakelti draudimo įmoką, tačiau kitos aplinkybės – padidėjęs vairavimo stažas, transporto priemonės pakeitimas į mažiau galingą gali lemti kainos mažėjimą. Dažniausiai po vieno incidento draudimo kaina nesikeičia“, – aiškina T. Nenartavičius. „Tačiau, jei įvykiai ir nuostoliai virsta sisteminiais, tikėtina, kad įmoka keisis. Bet kokiu atveju visuomet sutaupo drausmingi vairuotojai“.

  1. Miestų gyventojams draudimas atsieina daug brangiau nei kaimo

Miesto ir kaimo kainodaros skirtumas draudime egzistuoja, tačiau jis daug mažesnis nei galvoja žmonės. Šio fakto sureikšminimas veikiausiai gimė dėl to, kad didesniuose miestuose dažniau draudžiami naujausių modelių automobiliai. Naujesnių automobilių remontas kainuoja daug brangiau nei senų, be to – nauji automobiliai labiau masina vagišius, todėl jų KASKO draudimas yra brangesnis.

  1. Raudoną automobilį drausti brangiau nei sidabrinį ir kiti įsitikinimai

Tai, kad automobilio draudimas priklauso nuo jo spalvos yra vienas iš keisčiausių transporto draudimo mitų. Atvirkščiai, ryškios spalvos automobilis yra geriau matomas, todėl galima daryti prielaidą, kad jis rečiau patenka į autoįvykius. Pasak ekspertų, žmonės, kurie prieš pirkdami draudimą išsiklausinėja visų smulkmenų daro teisingai.

„Nėra kvailų ar juokingų klausimų. Geriau prieš perkant produktą viską apie jį išsiklausinėti nei nelaimės atveju nežinoti savo teisių. Mūsų praktikoje yra pasitaikę, kai asmenys kreipėsi ne į kaltininko draudiką, o į savo draudimo įmonę arba susidūrus su neapsidraudusiu asmeniu nežinojo, jog bet kokiu atveju žalą turi atlyginti Draudikų biuras. Tuomet vietoj draudimo išmokos yra leidžiamasi į miglotus susitarimus su kaltininku, atlyginama tik dalis žalos arba asmuo yra apgaunamas kaltininko ir lieka be nieko“, ­– teigia Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius.

Draudikai pataria kiekvienam prieš draudžiantis išsiaiškinti, kokiu atveju galioja draudimas, kokie nuostoliai dėl žalos bus apmokėti, o nutikus nelaimei visų pirma pasikonsultuoti su draudimo ekspertu.

Lina Jakučionienė,

ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse korporatyvinės komunikacijos direktorė

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.