Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2015 metais Lietuvoje užregistruoti 157 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai – 115 vyrų ir 42 moterims.

Iki šių metų sausio 1 d. iš viso Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 2535 asmenims, iš kurių daugumą  79,6 proc. (2017 atv.) sudaro vyrai ir keturis kartus mažiau moterų 20,4 proc. (518 atv.).

Daugiau nei pusė (55,4 proc.) pernai nustatytų ŽIV atvejų užsikrėtė ŽIV lytinių santykių metu:  37,6 proc. (59 asmenys) – heteroseksualių ir 17,8 proc. (28 asmenys) – homoseksualių. Per homoseksualius santykius užsikrėtusiųjų pernai nustatyta dvigubai daugiau nei užpernai. Beveik kas trečias (44 asmenys, 28 proc.) ŽIV užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus. 16,6 proc. (26 asmenų) – užsikrėtimo būdas nenustatytas. ŽIV perdavimo iš motinos vaikui atvejų neužregistruota. Per visą ŽIV registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988-2015) ŽIV infekcija diagnozuota penkiems vaikams, nėštumo ar gimdymo metu užsikrėtusiems nuo ŽIV infekuotos motinos. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje pernai nustatyta 30-34 metų amžiaus asmenų grupėje.

„Vertinant pastarųjų penkerių metų ŽIV infekcijos tendencijas Lietuvoje, galima teigti, jog sergamumo ŽIV rodiklis nežymiai svyruoja ir jis nėra aukštesnis nei ES šalių vidurkis; daugėja užsikrėtusiųjų per lytinius santykius, ypač per homoseksualius; daugėja ŽIV infekuotų moterų; tyrimų dėl ŽIV skaičius išaugo penktadaliu ir dažniausia AIDS indikacinė liga išlieka plaučių tuberkuliozė“, – teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas.

Vėlyvoje, t.y. AIDS stadijoje, ŽIV infekcija pernai nustatyta 12 pacientų. Tai sudaro 7,6 proc. nuo visų naujų ŽIV atvejų. Užpernai pavėluotai ŽIV infekcija buvo išaiškinta 12 proc. pacientų. Pasak prof. S. Čaplinsko, Europoje susiduriama su vėlyvos ŽIV diagnozės problema. Tuo tarpu gerėjantys ŽIV išaiškinamumo rodikliai Lietuvoje rodo gerėjantį medikų darbą, tinkamą jų ir gyventojų budrumą bei adekvatų informuotumą.

ULAC duomenimis, nauji ŽIV infekcijos atvejai užregistruoti visose apskrityse – daugiausiai Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno. 2015 metais, lyginant su 2014 m., naujų ŽIV atvejų skaičius išaugo Alytaus, Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Tauragės apskrityse, kitur – sumažėjo arba nustatytas toks pat atvejų skaičius.

Pernai, nėščiųjų dėl ŽIV patikros metu, nustatyta 10 naujų ŽIV atvejų. Tai dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus. Visoms ŽIV užsikrėtusioms nėščiosioms turi būti taikoma perinatalinio ŽIV perdavimo profilaktika (gydymas), joms nerekomenduojama maitinti kūdikio krūtimi. Minėtos priemonės leidžia sumažinti ŽIV perdavimo iš motinos vaikui riziką. Tačiau, ULAC duomenimis, kasmet atsiranda po kelias ŽIVužsikrėtusias nėščiąsias, kurios nesilanko jokiose konsultacijose ir atvyksta gimdyti negavusios profilaktinio atiretrovirusinio gydymo.

ŽIV liga neišgydoma, tačiau vaistai (antiretrovirusinė terapija) pristabdo ŽIV ligos progresavimą, sumažina ŽIV perdavimo riziką, sumažėja mirties nuo AIDS tikimybė. Pernai, PSDF lėšomis, ŽIV liga pradėta gydyti 140 pacientų. Šių metų pradžioje ŽIV ligos gydymas skirtas 583 ŽIV užsikrėtusiems asmenims. Pradėjus ŽIV ligos gydymą, jis tęsiamas visą likusį gyvenimą. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2014 m. vieno ŽIV užsikrėtusio paciento vienų metų gydymo kaina kompensuojamais vaistais siekė 5217 eurų. Kasmet dėl ŽIV ligos gydomų pacientų skaičius didėja.

 

ULAC inf. 

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.